Lietuvos sakralinis kraštovaizdis nagrinėja, ką istoriniai dokumentai, archeologija, vietovardžiai, folkloras ir vėlesnės religinės tradicijos iš tikrųjų leidžia teigti apie sakralines vietas dabartinės Lietuvos teritorijoje ir kur prasideda vėlesnė interpretacija ar rekonstrukcija.
Tyrime lyginama kontroliuojama trisdešimties vietų ir kraštovaizdžio kompleksų imtis: tiesiogiai viduramžių šaltiniuose minimos sakralinės vietos, archeologiniai kompleksai su ginčijama ritualine interpretacija, seni ar sakraliai skambantys vietovardžiai, vėlyvesnis folkloras bei gydomosios tradicijos ir šiuolaikinės rekonstrukcijos, kurias galima tikrinti pagal ankstesnius duomenis.
Tyrimas patvirtina, kad viduramžių Lietuvoje iš tiesų dokumentuoti konkretūs šventi miškai, gyvenvietės ir kultinės erdvės. Kartu jis parodo, kad sakrali vieta nebūtinai buvo šventykla, archeologiniai duomenys ne visada leidžia nustatyti vieną religinę reikšmę, o vėlyvas folkloras ar vietovardžiai negali būti automatiškai perkeliami į ikikrikščionišką laikotarpį.
Publikacijoje aiškiai atskiriama tai, kas tiesiogiai dokumentuota, ką galima pagrįstai numanyti, kas lieka neapibrėžta ir kas priklauso vėlesnei rekonstrukcijai. Visas tyrimas pateikiamas atsisiunčiamu PDF formatu.
Rekomenduojama citata
Baltic Association for Folklore and Esoteric Studies (BAFES). 2026. The Sacred Landscape of Lithuania: Historical Evidence, Archaeology, Place Names, Folklore, and the Limits of Reconstruction. BAFES Research Publication 02, version 1.0. BAFES.