BAFES-R-002 · TYRIMO PROJEKTAS

Lietuvos sakralinis kraštovaizdis

Užbaigtas trisdešimties Lietuvos sakralinių vietų ir kraštovaizdžio kompleksų tyrimas, lyginantis istorinius šaltinius, archeologiją, vietovardžius, folklorą ir vėlesnes rekonstrukcijas.

StatusasUžbaigtas
Tyrimo laikotarpis2026
Tyrimų sritisIkikrikščioniška baltų religija

BAFES-R-002 yra užbaigtas Lietuvos sakralinių vietų ir sakralinių kraštovaizdžių tyrimas. Jame nagrinėjama, ką istoriniai dokumentai, archeologija, vietovardžiai ir folkloras iš tikrųjų leidžia nustatyti apie konkrečias vietas ir kur prasideda vėlesnė interpretacija ar rekonstrukcija.

Kas buvo tiriama

Projekte palyginta trisdešimt vietų ir kraštovaizdžio kompleksų iš skirtingų dabartinės Lietuvos dalių. Į imtį pateko viduramžių šaltiniuose šventomis vadinamos vietos, galimai ritualiniai archeologiniai kompleksai, seni vietovardžiai, vėlyvesnio folkloro ar gydomųjų tradicijų vietos ir šiuolaikinės rekonstrukcijos, kurias galima tikrinti pagal ankstesnius duomenis.

Pagrindinės išvados

Tyrimas patvirtina, kad viduramžių Lietuvoje iš tiesų dokumentuoti konkretūs šventi miškai, gyvenvietės ir kultinės erdvės. Tačiau duomenys neleidžia kiekvieno sakraliai skambančio vietovardžio, legendos, neįprasto archeologinio radinio ar vėlesnės religinės praktikos laikyti ikikrikščioniškos šventvietės įrodymu.

Viena svarbiausių išvadų: sakrali vieta nebūtinai buvo šventykla. Daugeliu atvejų stipriausi šaltiniai patvirtina vietos sakralumą, bet nieko konkretaus nepasako apie dievybę, žynystę, aukurą ar apeigas.

Archeologija, folkloras ir neigiami rezultatai

Archeologija gali patikimai nustatyti materialius liekanų kompleksus, tačiau ne visada vienareikšmiškai paaiškina jų religinę reikšmę. Folkloras patikimai liudija užrašytą tradiciją, bet vėlyvas pasakojimas negali būti automatiškai perkeliamas į viduramžius.

Neigiami rezultatai taip pat svarbūs. Pavyzdžiui, 2001 m. Šakiuose buvo ištirta 61 m² 18 šurfų, ir tai smarkiai susilpnino ankstesnę piliakalnio bei materialios šventyklos rekonstrukciją.

Žemėlapis ir neapibrėžtumas

Tyrimas parodo, kodėl istorinis sakralinis kraštovaizdis ne visada gali būti žymimas vienu tiksliu tašku šiuolaikiniame žemėlapyje. Kai kurie šaltiniai nurodo mišką, maršrutą, ribų ruožą ar kraštovaizdį prie žinomos gyvenvietės, bet neleidžia atkurti tikslių istorinių ribų.

Publikacija

Tyrimas užbaigtas ir paskelbtas kaip BAFES Research Publication 02: Lietuvos sakralinis kraštovaizdis. Visas tyrimas platinamas atsisiunčiamu PDF formatu; PDF failas prie publikacijos puslapio bus pridėtas atskirai.