Ikikrikščioniškos baltų religijos šaltiniai ir rekonstrukcijos nagrinėja, ką išlikę istoriniai liudijimai iš tikrųjų leidžia pasakyti apie viduramžių baltų religines tradicijas ir kur prasideda vėlesnė interpretacija bei rekonstrukcija.
Remiantis viduramžių kronikomis ir sutartimis, kritiniais leidimais, archeologija ir šiuolaikine moksline literatūra, tyrime aptariami ankstyvieji dievybių vardai ir baltų panteono rekonstrukcijos problema. Ypatingas dėmesys skiriamas Perkūnui, Teliaveliui, Curchei, ritualų specialistams, būrimui, laidojimo praktikoms, ritualiniam arklių naudojimui, pranešimams apie žmonių aukojimą, sakraliniams kraštovaizdžiams ir diskutuojamai Romow bei Criwe tradicijai.
Įrodymai patvirtina regioniškai įvairių politeistinių tradicijų, specializuotų ritualinių praktikų, sakralių vietų, būrimo ir sudėtingų su mirtimi bei aukojimu susijusių sampratų egzistavimą. Tačiau jie nesuteikia pagrindo ikikrikščionišką baltų religiją laikyti viena vienoda sistema su fiksuotu panteonu, centrine kunigija ar bendra institucine struktūra.
Todėl publikacijoje aiškiai skiriama tai, kas tiesiogiai dokumentuota, tai, ką galima pagrįstai išvesti iš šaltinių, ir tai, kas išlieka hipotetiška arba priklauso vėlesnei tradicijai.
Rekomenduojama citata
Baltic Association for Folklore and Esoteric Studies (BAFES). 2026. Sources and Reconstructions of Pre-Christian Baltic Religion: Evidence, Interpretation, and the Limits of Reconstruction. BAFES Research Publication 01, version 1.0. BAFES.